Diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjomės apie savanorystę kalėjime – apie žmones, kurie savanoriauja už grotų, ir apie ryšį, galintį tapti vienu svarbiausių dalykų žmogaus kelyje į pokytį.
Diskusijoje nuskambėjo labai paprasta, bet svarbi Lauros Rauluševicienės (Lietuvos kalėjimų tarnyba) mintis: negalime užmegzti ryšio su žmogumi, jei pirmiausia matome tik jo padarytą nusikaltimą. Savanorystėje svarbu nustoti vertinti žmogų pagal tai, ką jis padarė, ir pirmiausia pamatyti jį kaip žmogų.
Gintautas Sakalauskas pasakojo, kad daug žmonių, patekusių į įkalinimo įstaigas, ateina iš tokių pažeidžiamų aplinkų, kad iš pradžių jiems sunku pasitikėti net ir tais, kurie ateina padėti. Todėl autentiškumas čia tampa esminis.
„Ryšį gali užmegzti tik tada, kada esi autentiškas, kada supranti, ką čia veiki.“
Ieva Mackutė iš Prirašytos rankos dalijosi, kiek daug prasmės ši savanorystė gali turėti tiek nuteistiesiems, tiek patiems savanoriams. Ji kvietė kuo daugiau žmonių išdrįsti įsitraukti ir pamatyti, kas vyksta anapus kalėjimo sienų ne iš nuogirdų, o iš arti – per žmogišką ryšį.
„ O savanoris taip pat nėra toks pats žmogus, koks buvo prieš įžengdamas pro kalėjimo vartus. Susitikimai su nuteistaisiais keičia ir jį patį – verčia iš naujo pažvelgti į klaidas, atsakomybę, pasirinkimus ir antrą šansą”,- sakė ji.
Tačiau tam, kad savanorystė būtų prasminga, neužtenka vien ateiti ir išklausyti. Reikia erdvės refleksijai, jausmų pasitikrinimui, pokalbiui.
Kaip sakė Nacionalinio savanorystės standarto kūrėja Milda Lukoševičiūtė, jei žmogus neturės, kur pasitikrinti savo jausmų ir gauti refleksijos, jis gali tiesiog nebegrįžti. Štai kodėl taip svarbu viso proceso metu užtikrinti kokybišką savanorio įtraukimą ir lydėjimą.
Ir turbūt svarbiausias klausimas, kurį išsinešėme iš šios diskusijos:
Ar mes, likę šiapus tvoros, esame pasiruošę priimti žmogų atgal, kai jis jau pasiruošęs keistis?
Nes antras šansas prasideda ne tik nuo žmogaus sprendimo pasikeisti. Kartais jis prasideda nuo kito žmogaus sprendimo pamatyti jame žmogų.
Projektas „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas“ finansuojamas pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos sritį „Pilietinis įsitraukimas“, skatinančią savanorystės plėtrą ir aktyvų visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime.